- plakimas
- plakìmas sm. (2)
1. SD12, H, R, K → plakti 1: Pietų šalyj girdėt plakimas, ir labai rėkia vaikai, kad net laukai skamba BsPIV139. Neteisingų plakimų dažnai būdavę LTII417. Plakimas stiebiep pririšto DK179. | refl.: Plakimasis, savęs paties plakimas SD49.
2. → plakti 3: Juo augalų lapai platesni ir gausesni, tuo jie geriau apsaugo dirvos paviršių nuo lietaus plakimo rš.
3. → plakti 8: Dalgė tik pirmo plakìmo, tebėr nauja Nj.
4. Pns plakamoji dalgio ašmenų dalis: Dalgis turi virkščią, drobę, plakìmą ir sprandą Vlkv. Per siauras plakìmas to dalgio, nepjausi Brt. Žemumose neplaktu dalgiu visą dieną iššienausi, o kalnuose tuoj plakìmą nuėda Pjv.
5. → plakti 5: Tie linų plakìmai įsiėdė Grd.
6. → plakti 13: Plakìmas į putas NdŽ. ║ plakti skirtas kiekis: Du plakìmai sviesto Klt.
7. → plakti 10: Sustiprėjusį širdies plakimą gali justi ir visai sveikas žmogus rš. Aš jaučiu tavo pulso plakimą rš. Kai išgirdau apie tą vainą, tai kad plakimas gyslų, galva tvinksi! Gs.
8. → plakti 11: Ten šviečia saulė, žydi pamarys ir iš marių nendrynų atskamba lakštingalos plakimas I.Simon. Šlaitai skamba lakštingalų plakimais V.Myk-Put.
9. → plakti 14: Jūros plakìmas NdŽ. | refl.: Tarpais bendroje bangų plakimosi harmonijoje pasigirsta aukštesnė ir žaismingesnė gaida rš.
10. → plakti 15: Koks išdidus vėliavos plakimas! rš. | refl.: O dangaus raudonumėlis, o liepsnų plakimasis! rš.
◊ kójų plakìmas suvaikščiojimas veltui: Svietelis subėgo supuolė gminon miltų, ir niekas negavo, tik gaila dienos ir kojų plakimo Tvr.\ plakimas; išplakimas; nuplakimas; paplakimas; suplakimas; užplakimas
Dictionary of the Lithuanian Language.